2014 m. balandis 12 d., šeštadienis

Kontekstai ir sumuštiniai.

o galvoje vis dar vėjai, į teisingas kertes stoja tik darbiniai dalykai - žiū, dar savaitėlė ir galutinai pasivysiu 

kitose pakampėse - tik neišlyginti rūbai krūvomis, tik emocijų sinusoidės. net turiu įtarimų, kad mane programuojant per klaidą įdiegė chaosas.exe. netestuotą, pilną amžinų ciklų, katrie užkerta kelius Pokyčiams, katrie if'e temato pirmą else (gyvenimas su programuotoju kenkia analogijų kokybei, akivaizdu)

o kartais man ima rodytis, jog nerimas išsyk su leukocitais teka gyslomis: iš dantenų kapiliarų į venas blauzdose ir atgal, ir taip be galo, apjuosdamas volframo karbido grandinėmis žandikaulius ir palikdamas įtampą kojose

tuomet patogiausia apsikaišyt kontekstais, susisukt į juos nelyg į vilnonę skarą ir toliau sėdėt savo šiuo metu abonentas nepasiekamas, rašykite facebook'an karalystėj; sakyti, jog viskas tik todėl, kad jauties kaip Ema Bovari gyvendama Tostuose, ir šitaip teisintis, jog dalykai, ar veikiau, Dalykai galvoje, nebuvimas laiminga, kai sąlygojama kitaip, kitos gėlos - viskas jau buvo, jau patirta, iki siūlių žmonijai pažįstama. tik pyktis vietoj ramybės - kodėl kodėl aš negaliu su tuo susitvarkyt, jei kiti susitvarkė. ir nežinojimai ar vengimai, ar neigimai, ar tingėjimai, ar baimės - einu, parūkysiu ir palįsiu po lova

dar galima apsimesti, jog numirei, jog gyveni alternatyvioj tikrovėj, sukurtoj sapno, kuris ne pagal planą tapo nebekontroliuojamu sąmonės. kur egzistuoja žinojimas, kad kai pasidarys visai nepakeliama, galėsi pradėt rėkt, jog I wanna wake up! tech support! it's a nightmare! tech support! tech support!, ir laukti, kol iš dangaus nusileis tavasis Edmund'as Ventura duot dar vienos gyvybės

būti Nyče, gydytu Brojerio ir Brojerį gydančiu

išmainyti Vasarą į Claymoore, nes ten užtenka drąsos klausimams: how am i supposed to recover when i don't even understand my disease? ir žinojimai, what it's like to want to die; how it hurts to smile; how you try to fit in but you can't; how you hurt yourself on the outside to try to kill the thing on the inside, galiausiai pavirsta būtaisiais kartiniais

tuomet patogiausia apsikaišyti kontekstais
tik kad nenaudinga



***

kol buvau už jūrų marių, Maggi kvietė tinklaraštininkus mokytis gražiai morkas lėkštėj išdėliot (va šitaip ir praleidi galimybes pas'tikrint, ar tiesa, kad tavo akies neturėjimas tokiems dalykams nepagydomas). o po to atsiuntė dovanų ir man (kas labai patiko mano glostymus mėsgtančiai širdukei)! ir nors į visokius prieskonių mišinius, kurie žada teisingus rezultatus su perpus mažiau pastangų, žiūriu kreivai, Maggi Papyrus buvo puiku

be to, nusipirkau faflinę!

Vafliai ir vištiena arba sumuštiniai pavasariui.





vafliai

8 vafliams reiks:

70 g sviesto
2 kiaušinių
šaukštelio cukraus
1/2 šaukštelio druskos
šviežiai maltų pipirų
žiupsnio rūkytos paprikos
350 ml pasukų
190 g miltų*
kaupino šauktelio kepimo miltelių
1/2 šaukštelio sodos

Procesas:

Sviestą išlydom ir leidžiam pravėst. Tuo tarpu kiaušinius išplakam su cukrum, druska, pipirais ir paprika. Pamažėl, vis dar plakdami, supilam sviestą. Sodą sumaišom su pasukomis ir pilam į kiaušinius. Išmaišom. Suberiam miltus ir kepimo miltelius. Darsyk išmaišom ir paliekam pusvalandžiui, kol miltai išbrinks.

Orkaitė on - 100 laipsnių. Įkaitinam vaflinę, dedam po du didelius šaukštus tešlos kiekvienam vafliui, kepam vidutiniškai kaitriai, kol dailiai apskrunda. Iškepusius vaflius dedam orkaitėn ant grotelių - šitaip jie neatvės ir liks tokie, kokių reikia: traškūs išorėj, minkšti viduj.

* - originalaus recepto autorius pusę miltų kiekio pakeitė pilno grūdo miltais. Aš irgi ketinau. Bet, o žioplumo dievai, ketinimas taip ir pasilikų miltų pakeliu 

česnakinis padažas

Reiks:

2 česnako skiltelių
3-4 svogūnų laiškų
kelių šakelių krapų
3 šaukštų riebaus jogurto ar liesos grietinės (mano kukliu įsitikinimu, jogurtas geriau, mat yra tirštenis)
1-2 šaukštų kokybiško majonezo
druskos
pipirų

Procesas:

Česnaką supjaustom smulkiais kubeliais arba perleidžiam per tą traiškyklę. Svogūnų laiškus suraikom plonais griežinėliais, susmulkinam krapus. Sumaišom su jogurtu/grietine ir majonezu, pagardinam druska ir pipirais.

vištienos kepsniai

4 kepsniams susirandam:

4 gabalėlių vištienos krūtinėlės po 100-150 g
4 česnakinių Maggi Papyrus lapelių

Procesas:

Vištienos gabalėlius šiek tiek pamušam - iki 1-1,5 sm storio. Dedam keptuvę ant viryklės, įjungiam vidutinę kaitrą. Kol keptuvė šyla, vištienos kepsnelius guldom vieno lapelio šono, kitu uždengiam (prieskoniuota puse į vištieną, žinoma).

Dedam keptuvėn, kepam 5-6 minutes, apverčiam, kepam antratiek. 

surinkimas

Papildomai reiks:

mėgstamų salotų lapų
didelio pomidoro
vidutinio ilgio agurko
6-8 ridikėlių

Procesas:

Daržoves supjautom 2-3 mm storio griežinėliais. Traukiam iš orkaitės vaflius. Keturis pasidedam šonan, ant likusių dedam salotos lapų, pomidorus, agurkus ir ridikėlius. Guldom iš popierėlio išvyniotus vištienos kepsnius, pilam dosnų šaukštą padažo, užvožiam kitu vafliu.

Valgom nedelsiant, nes pomidorai, vištiena ir padažas ilgainiui vaflį minkština ir nebelieka malonaus traškesio. Skanaus.

Šaltinis: idėja buvo kažkur galvoje, vafliai iš Lana's cooking.

Verdiktas: vafliai yra puikus sprendimas - greita, paprasta, jokių kylančių mielių (kaip mėsainių bandelėse būna) ir, žinoma, gardu. O iš vištienos tekėjo sultys. Ir druskos, ir prieskonių buvo pats tas. Tai yra viskas, ko reikia teisingai vištienai. Žodžiu, kapojom pilnais žandais ir vargo nematėm.

2014 m. kovas 27 d., ketvirtadienis

Kartą Afrikoj ir citrinos desertui.

savaitė po, bet galvoje dar nesirikiuoja, mėtosi be jokios tvarkos ir vis tampo už liežuvio padrikais sakiniais

apie beždžiones snieguotose pakalnėse ir asiliukus judriausioj Marakešo gatvėj
apie nepaklusnius kupranugarius, nuo balno sopančius užpakalius ir miegą su skarabėjais
apie skaniausius jautienos tajine, minkščiausią duoną ir nepadoriai gardžius apelsinus
apie tolius, kurie įsiskverbia kraujagyslėsna ir nepalieka tuštumų viduj, ir debesis, ranka pasiekiamus
apie uostą, nepažįstamas žuvis ir vėją, bangomis daužantį uolas, kuriom ėjom į pasaulio kraštą
apie žmones - kokių nepakartojamų būna! - kuriems niekas ne(be)baisu, kurie įkvepia, kurie dovanoja sidabrines monetas būsimiems vaikams
apie geriausią kelionės draugę, kuri, nors ir sykiais dejuodama, atlaikė 2100 kilometrų ir kelius, kurie išmokė vairuot iš naujo
apie kvailystes ir adrenaliną
apie dvi savaites, kurios su visam įsitaisė tarp ausų ir po šonkauliais













aš tikiuos, kad viskam sukritus į teisingas kišenėles, nuosekliai papasakosiu, kodėl verta keliaut Marokan ir primėtysiu pilną įrašą rekomendacijų

***

kitą dieną po to, kai vėl įkvėpėm Vilniaus, išskubėjau pas gydytoją ir plaukų dažų, o K. gamino pietus ir net pažadėjo citrinų tart'ą (kurio, teisybės dėlei, niekados nebuvo kepęs, bet turėjo gražių ketinimų kada nors man iškepti pyragą - idant pagaliau pasauly įsivyrautų pusiausvyra). pakeliui namo telefonu buvau įspėta, kad su suvokimu, kaip gaminti tešlą pagrindui, kilo šiek tiek keblumų, todėl palauksiąs manęs. tačiau įdaras jau šaldytuve - sumurkė. grįžusi namo buvau gardžiai pamaitinta ir su naujausia the big bang theory supažindinta, todėl pasidariau labai gera ir pasišoviau pabaigti pyragą pati. išsitraukiau iš šaldytuvo įdarą ir buvau besiraitojanti rankoves, kai pamačiau, kaip kruopščiai K. nutarkavo žievelę nuo dviejų citrinų. burokine tarka. 
kai jau baigiau kvatoti, pyragą išgelbėjau ir dar ilgai mąsčiau apie tai, kad rašant receptus detalumo per daug nebūna

Citrinų tart'as

24 cm skersmens formai susirandam:

įdarui:
2 nemažų citrinų
4 kiaušinių 
185 g. cukraus pudros
300 ml plakamosios grietinėlės (35-36% riebumo)
žiupsnelio druskos

pagrindui:
290 g miltų
100 g cukraus pudros
žiupsnio druskos
110 g šalto sviesto

Procesas:

Pradėsim nuo įdaro: citrinas kruopščiai nuplaunam ir nusausinam. Žievelės geltonąją dalį nutarkuojam smulkia (pvz., ta, kuria tarkuojam bulves blynams) tarka. Pasidedam netolies. Citrinas gerai padaužom į stalviršį ar pamėtom į sieną - šitaip padėsim sultims lengviau ląstelieną palikt. Pjaunam pusiau ir saugodami, kad sėklos skystin nepatektų, išspaudžiam sultis.

Mušam į dubenį kiaušinius ir beriam cukrų. Maišom šluotele ar šaukštu iki vientisos masės, tačiau neplakam. Supilam grietinėlę ir sultis, dedam citrinų žieveles ir druską. Išmaišom, uždengiam maistine plėvele ir dedam valandai šaldytuvan.

23-24 cm skersmens kepimo formą išklojam kepimo popierium ar ištepam sviestu. 

Tešlai skirtus miltis sumaišom su cukrum ir druska. Kubeliais įpjaustom sviestą. Miltų mišinį ir sviestą triname pirštais, kol gaunam į žvyrą panašią masę. Tuomet visomis delnų (ir valios) pastangomis bandome paversti tai vieniu. Sviestas nuo rankų šilumos pradės tirpti ir tešla sulips. Nepersistengiam - vos tešlai sukibus gabalan, minkyti liaujamės. Plėšdami po gabalėlį tešlos, ja išklojame formos dugną iš kraštus (maždaug 4-5 cm aukščio). Uždengiam plėvele ir dedam šaldytuvan penkiolikai minučių.

Įkaitinam orkaitę iki 175 laipsnių. Atvėsusią tešlą subadom šakute, klojam į vidų kepimo popieriaus ir priberiam pupų/žirnių/monetų/įdedam 21-22 cm skersmens kepimo formą, žodžiu, darom viską, kad įdaro nespaudžiama tešla iškeptų į dailų krepšelį (neprilaikomi papildomo svorio kraštai nuslys žemyn ir vietoj krepšelio pavyks blynas). Kepam 15 minučių apatiniame orkaitės aukšte.

Ištraukę pagrindą iš orkaitės, tempratūrą sumažinam iki 150 laipsnių. Leidžiam kepiniui kelias minutes vėsti, tuomet nuimam kepimo popierių ir pupas/žirnius/monetas. Supilam įdarą ir kepam 30-40 minučių, kol įdaras sustandėja. Iškepusį ataušinam ir dedam šaldytuvan porai valandų.

Patiekiant galima paskandint cukraus pudros debesį.

Verdiktas: saldumo rūgšumo santykis buvo būtent toks, kokio reikėjo, o grietinėlės dėka tekstūra buvo tokia švelni, sakytum, kremas. Kepsim vėl.




2014 m. kovas 2 d., sekmadienis

(ne)kantrybė, viskis ir bananų pyragas.

ketvirtą rytą nuo dabar - sako kalendoriai. dėsim kuprines ant pečių ir nuotykis prasidės. sakyčiau, gal net didžiausias iš buvusių, toks, žinot, su naktim dykumoj ir virpuliais krūtinėj. nekantrumu to nepavadinsi - šitam laukimui žodynai per ploni, laiko slinkimui - per skubūs laikrodžiai

Renginio organizatorių nuotrauka
o kol braukau dienas, gyvenimas siūlo visokių veiklų ir aš joms sakau taip, todėl nusimušu pirštus į boulingo kamuolius ir juokiuos iš brolio šokamo tango, kol įskausta pilvas ir žandai. o vakarą prieš tai laukiu Julės stotelėj prie Lietuvos ir einam į be penkių minučių atsidariusį Mojo Lounge ragaut Black Bottle viskio tamsoj

Back to Black - sakė renginio organizatoriai ir kvietė į tamsų kambariuką, katram stiklus ir užkandžius radom tik dėka to, jog pažįstam, kurioj vietoj laikrody dvylika. gerai buvo. man, viskio nemėgėjai, baisiausiai patiko Black Bottle, Tonic & Citrus, katras gaminamas sumaišius vieną dalį viskio, dvi dalis toniko ir įmetus kelias citrinos bei laimo skilteles (omnomnom)

***

ir dar, žinoma, kepu. truputį kitokias, truputį gardesnes (vienareikšmiškai), bananų duonos versijas

Trupininis bananų pyragas.


18 cm skersmens formai:

trupiniams:
115 g šalto sviesto
200 g rudo cukraus
125 g miltų
žiupsnio druskos

tešlai:
125 g miltų 
1 ir 1/2 šaukštelio kepimo miltelių
1/2 šaukštelio druskos
1/2 šaukštelio cinamono
2 nedidelių pernokusių bananų
55 g sviesto
200 g cukraus
didelis kiaušinis
šlakelis vanilės ekstrakto
125 ml pieno

padažui*:
šaukšto riešutų sviesto
šaukšto pieno
40 g cukraus pudros

Procesas:

Trupiniams skirtus miltus, cukrų ir druską sumaišome. Nedideliais gabalėliais įpjaustom sviestą ir trindami tarp pirštų suformuojam trupinius. Dedam šaldytuvan.

Orkaitė on - 180. Tešlai skirtus miltus, kepimo miltelius, druską ir cinamoną sumaišom. Ištirpdom sviestą. Šakute sutrinam bananus, į juos supilam praaušusį sviestą, suberiam cukrų, įmušam kiaušinį, supilam vanilę ir gerai išplakam. Supilam pieną, suberiam miltų mišinį ir išmaišom iki vientisos masės - nepermaišom!

Kepimo formą ištepam sviestu ar išklojam kepimo popierium. Supilam pusę tešlos, ant viršaus tolygiai paskirstom trečdalį trupinių, užklojam likusia tešla, paskirstom likusius trupinius. Kišam orkaitėn 45-55 minutėm, tikrinam pagaliuku.

Iškepusį 10 minučių vėsinam. Kol aušta, sumaišom riešutų sviestą, pieną ir cukraus pudrą. Pyragą išimam iš formos ir patiekiam dar šiltą (jei neturim nieko prieš šiltus bananinius kepinius) dosniai apšlakstę padažu.

*originalo autorė dėjo mažiau pieno ir vietoj padažo gamino glajų.

Šaltinis: Sweet Pea's Kitchen 

Verdiktas: K. (čia ne nuo Kostas, o nuo Kritikas; va ir pasakiau) baisiai gyrė ir grįžęs po pusdienio ant ledo, nuo kurio nė viena žuvis šaldytuvan nenugulė, suraitė pusę vienu pris(i)ėdimu. Man irgi gausiai tiko, beveik kaip tinka Liūdnų slibinų daina apie Anykščių šilelį.